Ar įmanoma kurti kūrybišką aplinką pamokoje?
Didelė visuomenės dalis mano, kad kūrybiškumą galima ugdyti tik dailės, muzikos ar technologijų pamokose, nes pamiršta, kad šis bruožas turi daugybę aspektų ir nėra vienalypis, todėl svarbu jį lavinti kiekvienoje pamokoje, nes visose disciplinose ši savybė gali būti pritaikyta skirtingai. Gimtosios arba užsienio kalbos mokytojai galėtų skatinti mokinius rašyti dienoraščius arba laiškus sau, į kuriuos jie įtrauktų savo kūrybinius bandymus ir juos aprašytų. Taip šie bandymai būtų ne tik analizuojami, bet ir tobulinami, pastebimi svarbūs aspektai. Lengviausia, tikriausiai, kurti kūrybišką aplinką gamtos mokslų (fizikos, biologijos, chemijos) pamokose, kuriose kiekvienas mokinys gali atlikti bandymus, daryti laboratorinius darbus ir įsitikinti „sausos“, galbūt ne visuomet suprantamos teorijos teisingumu ir ją įsisavinti. Pati būdama matematikos korepetitore stengiuosi kurti kūrybišką aplinką savo pamokose. Skatinu jaunus žmones kurti savo uždavinius, kelti problemas ir dalytis jomis su manimi bei mokslo draugais. Matematikos uždaviniai gali turėti ne vieną sprendimo būdą, todėl mokau kitus tuos būdus atrasti bei pasirinkti sau suprantamiausius bei labiausiai patinkančius.
Svarbiausia atsakyti į klausimą: „Kaip kūrybiškumas padeda jaunam žmogui tobulėti?“ Ši savybė ne tik leidžia vaikui atsakyti į užduotus klausimus, bet ir spręsti įvairias problemas, susijusias ne tik su kasdieniu gyvenimu, bet ir su užduotimis, atliekamomis mokykloje. Kūrybingas individas geba pritaikyti turimas žinias įvairiose situacijose ir rasti ne vieną būdą, kaip įveikti sunkumus. Kūrybiškas mąstymas atveria daug galimybių ir leidžia pažvelgti į situaciją iš kelių perspektyvų. Būtent taip ir gimsta unikalios idėjos bei inovatyvūs sprendimai. Taip pat šis bruožas padeda individui išreikšti save, o išraiškos laisvę drąsiai galime laikyti žmogaus prigimtine teise. Manau, kad lengviausia tai padaryti žmogui yra per kūrybą (nesvarbu, ar kalbėsime apie eilėraščių rašymą, paveikslo tapymą ar roboto konstravimą), nes būtent kažko sukūrimas geriausiai perteikia kiekvieno žmogaus vidinę būseną ir puikiai atspindi jo gebėjimus bei stipriausias puses. Labai svarbu paminėti ir tai, jog kūrybiškumas ugdo pasitikėjimą savimi: spręsdamas problemas, atsakydamas į klausimus, kurdamas ir išreikšdamas save asmuo pamažu supranta, kad sugeba padaryti labai daug, yra pajėgus ir gabus. Daugeliui dalykų pasiekti gyvenime reikia įdėti daug pastangų ir laiko, todėl motyvacija ir supratimas, kad viskas yra įmanoma, visą procesą padaro įdomesnį, įtraukiantį, o rezultatas atneša begalę džiaugsmo.
Kūrybiškumas, originalių bei vertingų idėjų turėjimas, dažniausiai ateina matant pasaulį iš labai skirtingų pusių. ― Britų menotyrininkas Ken Robinsom
Kūrybiškumas – viena iš esminių psichologiniu atžvilgiu sveikos asmenybės bruožų. Ši savybė gali turėti lemiamą reikšmę vaikų augimui ir tobulėjimui. Gaila, bet dabartinėje mokymo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama faktinės informacijos išmokimui ir įsisavinimui, tačiau labai svarbu suvokti, jog teisingai suderintoje švietimo sistemoje turėtų būti rūpinamasi visos žmogaus esybės ugdymu, kiekvienos asmenybės lavinimu, nes tik taip atsiskleidžia individo viduje glūdintys kūrybiniai gabumai. Britų menotyrininkas Ken Robinsom yra pasakęs: „Kūrybiškumas, originalių bei vertingų idėjų turėjimas, dažniausiai ateina matant pasaulį iš labai skirtingų pusių.“ Skatinkime jaunus žmones žvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų, mąstyti ir kurti.
MANO KOREPETITORIUS matematikos korepetitorė Urtė Novikaitė
